Akių vokų operacija jaunatviškam žvilgsniui

Jei užkritę akių vokai yra labiau estetinė problema, kuri dar netrukdo regėjimui ir nevargina akių, ją koreguoti galima ir neinvaziniais būdais – hialurono rūgšties injekcijomis. Šis metodas dažniausiai naudojamas antakiui pakelti, dėl ko sumažėja odos perteklius ant voko. Tačiau jei matomas didelis odos perteklius, kuris siaurina matymo lauką, operacija gali būti neišvengiama. Tinkamiausią metodą rekomenduos gydytojas konsultacijos metu, po apžiūros ir išsamaus pokalbio.

Ar ir kada operaciją teks kartoti, priklauso nuo Jūsų individualių organizmo savybių. Vienus rezultatas tenkina visą likusį gyvenimą, kitiems procedūrą gali tekti kartoti po 7-10 metų.

Viršutinių vokų plastika gali būti derinama ir su apatinių vokų operacija, antakių pakėlimu bei veido patempimu.

Blefaroplastika dažniausiai atliekama dėl to, kad pakritę akių vokai pradeda trukdyti regėjimui, siaurina matymo lauką ir vargina akis. Vieniems ši problema iškyla su metais dėl amžinių procesų, kitiems ją lemia genetika, kuomet net palyginti jauname amžiuje pradeda varginti pakritusi oda.

Gerai atlikta akių vokų korekcija yra praktiškai nepastebima aplinkiniams, jei audiniai jau sugiję. Randas įprastai pasislepia natūraliose akies raukšlėse ir nekelia jokio diskomforto.

Iškart po procedūros rekomenduojama koreguotą vietą periodiškai šaldyti kompresu. Pirmąją parą rekomenduojama vokus vėsinti kas valandą po maždaug 10 min., sekančią parą šaltą kompresą naudoti apie 4-5 kartus dienos eigoje. Akis valyti reikėtų labai atsargiai, naudoti gydytojo rekomenduotus akių lašus bei kitas priemones. Bent savaitę reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos (bėgiojimas, plaukimas), sunkių svorių kilnojimo. Bent dvi savaites rekomenduojama vengti akių lęšių naudojimo, reikia saugoti akis nuo saulės bei vėjo, užsidėti akinius saulės.

Visiškai normalu, jei po procedūros išryškėjo tinimas bei mėlynės, jautrumas šviesai, ašarojimas ir skausmas ar diskomfortas. Šie reiškiniai įprastai praeina per keletą dienų.

Kaip ir su visomis invazinėmis ar mažai invazinėmis procedūromis, išlieka nedidelė komplikacijų rizika. Tai gali būti infekcija, akių sausumas ir sudirgimas, odos spalvos pakitimas pjūvio vietoje, negalėjimas pilnai užmerkti akių. Didžioji dalis su operacijomis susijusių komplikacijų susijusios su anestezija bei kraujo krešėjimu.