Klinikoje naudojamas elektrokoaguliacijos metodas, kurio metu naudojamas specialus prietaisas – elektrokoaguliatorius. Šiuo atveju apgamas tarsi „išpjaunamas elektriniu peiliuku“. Kaip ir lazerinio gydymo ar chirurginės intervencijos metu, naudojamas vietinis nuskausminimas. Privalumas tas, jog po šios procedūros nereikia odos siūti – elektros iškrova koaguliuoja kraujagysles ir sustabdo kraujavimą.

Apgamo šalinimo būdą parenka gydytojas dermatologas, priklausomai nuo jo vietos, dydžio, išvaizdos, individualių organizmo savybių. Dažniausi būdai – tai:

• Chirurginis apgamo pašalinimas – šis būdas yra aukso standartas apgamų šalinime, nes išsaugoma apgamo struktūra, kurią galima ištirti histologiškai. Be to, šiuo būdu galima patikimai pašalinti net gilesnius apgamo sluoksnius. Deja, pašalinus apgamą chirurgiškai, gali likti randelis.
• Apgamų šalinimas lazeriu – šis būdas pasirenkamas atidžiai įvertinus apgamą. Efektas geresnis, kai šalinami paviršiniai, maži apgamai. Po apgamų šalinimo lazeriu mažesnė randų tikimybė, tačiau šis būdas ne visada tinka displastinių apgamų gydymui.
• Elektrokoaguliacija – kai apgamas suardomas „elektriniu peiliuku“.

Registruokitės pas mūsų profesionalius dermatologus, kurie įvertins Jūsų apgamą ir parinks tinkamiausią gydymą.

Apgamai skirstomi į tokius pagrindinius tipus:

• Paprastieji arba tipiniai apgamai – vienodos spalvos, dažniausiai apvalūs, lygiais kraštais. Gali būti neiškilę arba iškilę virš odos paviršiaus. Dažniausiai paprastieji apgamai atsiranda paauglystėje. Apgamų atsiradimą sąlygoja genetinis polinkis, pigmento ypatumai bei ultravioletinė spinduliuotė (svarbiausias faktorius). Toks apgamas nebus didesnis nei 6 mm., jo spalvos diapazonas – nuo šviesiai rusvos iki juodos.
• Displastiniai arba atipiniai apgamai – tai gėrybiniai apgamai, tačiau jų išvaizda skiriasi nuo paprastųjų apgamų. Dažniausiai displastiniai apgamai būna didesni nei 5 mm., nelygiais kraštais, jie pasižymi ir spalvos bei paviršiaus netolygumais. Žmonėms, turintiems displastinių apgamų, melanomos tikimybė didesnė, ypač tiems, kurių giminėje jau buvo melanomos atvejų. Padidėjusi melanomos rizika ir tiems, kurie turi daugiau nei 50 paprastųjų apgamų. Displastiniai apgamai taip pat atsiranda dažniau odos vietose, kuriose dažna saulės ekspozicija.
• Kiti apgamai, kurie taip pat turi padidėjusią transformacijos į melanomą riziką: mėlynasis, Oto apgamai, Dubreuilh melanozė, gigantinis pigmentinis apgamas.
• Yra ir apgamų rūšių, kurie nelinkę supiktybėti: Halo, fibroepitelinis apgamas, papilomatozinis apgamas, Mongoliškoji dėmė, verukozinis apgamas.
  Apgamo rūšį ir polinkį supiktybėti nustato gydytojas dermatologas, apžiūrėjęs apgamą ir ištyręs dermatoskopu.