fbpx
Apgamų šalinimas2019-12-09T10:27:45+02:00

Beskausmis ir greitas apgamų šalinimas

Moderni, efektyvi, greito gijimo ir saugi apgamo šalinimo procedūra.

Apie procedūrą

KAM TINKAMA

Visiems, norintiems atsikratyti apgamų.

PROCEDŪROS TRUKMĖ
30 min.
NUSKAUSMINIMAS
Lidokaino injekcija.
GIJIMO LAIKOTARPIS
Kelios dienos, kol sugyja žaizda.
REZULTATAI
Lygi oda.

Odos darinių šalinimo kainos

Dermatologo konsultacija
40€
Apgamų šalinimas kūno srityje
50€
Apgamų šalinimas veido srityje
60€
Atliekant procedūrą, gydytojo konsultacija ir ištyrimas - nemokamas.
Rezervuoti dabar
Visas kainynas

Apie apgamus ir procedūrą

Apgamas – tai gėrybinis odos darinys, dėmelė – melanocitų (pigmentinių odos ląstelių) sankaupa. Dauguma žmonių turi bent po kelis apgamus, kiti gali turėti dešimtis jų.

Kaip atliekamas šalinimas?

Klinikoje naudojamas elektrokoaguliacijos metodas, kurio metu naudojamas specialus prietaisas – elektrokoaguliatorius. Šiuo atveju apgamas tarsi „išpjaunamas elektriniu peiliuku“. Kaip ir chirurginės intervencijos metu, naudojamas vietinis nuskausminimas. Privalumas tas, jog po šios procedūros nereikia odos siūti – elektros iškrova koaguliuoja kraujagysles ir sustabdo kraujavimą.

Kada vertėtų sunerimti dėl apgamų?

Žmonėms turintiems displastinių apgamų, rekomenduojama bent kartą per mėnesį juos apžiūrėti ir įvertinti pokyčius. Jei:

  • Apgamas tapo asimetriškas;
  • Apgamo kraštai tapo nelygūs, dantyti, tarsi įaugę į aplinkinę odą;
  • Jei pakito apgamo spalva;
  • Jei apgamas sumažėjo ar padidėjo;
  • Jei pradėjo niežėti, kraujuoti.

Pastebėjus bent vieną požymį, kad apgamas tapo kitoks nei anksčiau, būtinai nedelsiant kreipkitės į dermatologą.

Kokie būna apgamai?

Apgamai būna įgimti ir įgyti. Įgimti apgamai pastebimi tik gimus, tuo tarpu įgyti atsiranda gyvenimo eigoje.

Ką verta žinoti apie apgamus?

Ko tikėtis po odos darinio šalinimo?2019-11-30T12:33:40+02:00

Neišsigąskite, jei po odos darinio šalinimo atsirado lokalus patinimas, paraudimas, lokalūs skausmai, nežymus pakraujavimas, tai dažniausiai praeina per kelias dienas. Tam, kad būtų užtikrintas procedūros efektyvumas ir saugumas, būtinai laikykitės gydytojų rekomendacijų.

Kaip prižiūrėti odą po darinio šalinimo?2019-11-30T12:32:28+02:00

Odos priežiūra po procedūros yra itin svarbi viso gydymo dalis, nes tai nulemia procedūros efektyvumą, komplikacijų pasireiškimo riziką. Norėdami, kad maksimaliai džiaugtumėtės šios procedūros rezultatais, siūlome laikytis šių rekomendacijų:

  • Gydytos vietos nešlapinti 12-24 val.;
  • Keičiant tvarstį žaizdą valyti antiseptiku ir tepti dermatologo nurodytą gydomąjį preparatą;
  • Nekasyti, nelupinėti susidariusių šašų;
  • Savaitę po procedūros nerekomenduojama maudytis vonioje, vandens telkinyje, baseine, naudotis saunomis ir pirtimis;
  • 4-8 savaites zoną būtina saugoti nuo UV spindulių, todėl aktyviai nesideginkite soliariume ar saulėje, esant reikalui, kas 2-3 valandas tepkite apsauginį kremą SPF50.
Kokie kiti apgamo šalinimo būdai?2019-11-30T12:03:09+02:00

Apgamo šalinimo būdą parenka gydytojas dermatologas, priklausomai nuo jo vietos, dydžio, išvaizdos, individualių organizmo savybių. Dažniausi būdai – tai:

  • Chirurginis apgamo pašalinimas – šis būdas yra aukso standartas apgamų šalinime, nes išsaugoma apgamo struktūra, kurią galima ištirti histologiškai. Be to, šiuo būdu galima patikimai pašalinti net gilesnius apgamo sluoksnius. Deja, pašalinus apgamą chirurgiškai, gali likti randelis.
  • Apgamų šalinimas lazeriu – šis būdas pasirenkamas atidžiai įvertinus apgamą. Efektas geresnis, kai šalinami paviršiniai, maži apgamai. Po apgamų šalinimo lazeriu mažesnė randų tikimybė, tačiau šis būdas netinka displastinių apgamų gydymui.
  • Elektrokoaguliacija – kai apgamas suardomas „elektriniu peiliuku“.

Registruokitės pas mūsų profesionalius dermatologus, kurie įvertins Jūsų apgamą ir parinks tinkamiausią gydymą.

Kokių rūšių būna apgamai?2019-11-30T12:01:54+02:00

Apgamai skirstomi į tokius pagrindinius tipus:

  • Paprastieji arba tipiniai apgamai – vienodos spalvos, dažniausiai apvalūs, lygiais kraštais. Gali būti neiškilę arba iškilę virš odos paviršiaus. Dažniausiai paprastieji apgamai atsiranda paauglystėje. Apgamų atsiradimą sąlygoja genetinis polinkis, pigmento ypatumai bei ultravioletinė spinduliuotė (svarbiausias faktorius). Toks apgamas nebus didesnis nei 6 mm., jo spalvos diapazonas – nuo šviesiai rusvos iki juodos.
  • Displastiniai arba atipiniai apgamai – tai gėrybiniai apgamai, tačiau jų išvaizda skiriasi nuo paprastųjų apgamų. Dažniausiai displastiniai apgamai būna didesni nei 5 mm., nelygiais kraštais, jie pasižymi ir spalvos bei paviršiaus netolygumais. Žmonėms, turintiems displastinių apgamų, melanomos tikimybė didesnė, ypač tiems, kurių giminėje jau buvo melanomos atvejų. Padidėjusi melanomos rizika ir tiems, kurie turi daugiau nei 50 paprastųjų apgamų. Displastiniai apgamai taip pat atsiranda dažniau odos vietose, kuriose dažna saulės ekspozicija.
  • Kiti apgamai, kurie taip pat turi padidėjusią transformacijos į melanomą riziką: mėlynasis, Oto apgamai, Dubreuilh melanozė, gigantinis pigmentinis apgamas.
  • Yra ir apgamų rūšių, kurie nelinkę supiktybėti: Halo, fibroepitelinis apgamas, papilomatozinis apgamas, Mongoliškoji dėmė, verukozinis apgamas.
    Apgamo rūšį ir polinkį supiktybėti nustato gydytojas dermatologas, apžiūrėjęs apgamą ir ištyręs dermatoskopu.

Greita rezervacija vizitui

Užpildykite formą ir mes patvirtinsime Jūsų registraciją per 4 darbo valandas.

Arba skambinkite telefonu:

+370 657 43305