Beskausmis ir greitas apgamų šalinimas
Patikima, efektyvi, greito gijimo ir saugi apgamo šalinimo procedūra.
Apie apgamus ir procedūrą
Apgamas – tai gėrybinis odos darinys, dėmelė – melanocitų (pigmentinių odos ląstelių) sankaupa. Dauguma žmonių turi bent po kelis apgamus, kiti gali turėti dešimtis jų.

Ką verta žinoti apie apgamus?
Neišsigąskite, jei po odos darinio šalinimo atsirado lokalus patinimas, paraudimas, lokalūs skausmai, nežymus pakraujavimas, tai dažniausiai praeina per kelias dienas. Tam, kad būtų užtikrintas procedūros efektyvumas ir saugumas, būtinai laikykitės gydytojų rekomendacijų.
Odos priežiūra po procedūros yra itin svarbi viso gydymo dalis, nes tai nulemia procedūros efektyvumą, komplikacijų pasireiškimo riziką. Norėdami, kad maksimaliai džiaugtumėtės šios procedūros rezultatais, siūlome laikytis šių rekomendacijų:
- Gydytos vietos nešlapinti 12-24 val.;
- Keičiant tvarstį žaizdą valyti antiseptiku ir tepti dermatologo nurodytą gydomąjį preparatą;
- Nekasyti, nelupinėti susidariusių šašų;
- Savaitę po procedūros nerekomenduojama maudytis vonioje, vandens telkinyje, baseine, naudotis saunomis ir pirtimis;
- 4-8 savaites zoną būtina saugoti nuo UV spindulių, todėl aktyviai nesideginkite soliariume ar saulėje, esant reikalui, kas 2-3 valandas tepkite apsauginį kremą SPF50.
Apgamo šalinimo būdą parenka gydytojas dermatologas, priklausomai nuo jo vietos, dydžio, išvaizdos, individualių organizmo savybių. Dažniausi būdai – tai:
- Chirurginis apgamo pašalinimas – šis būdas yra aukso standartas apgamų šalinime, nes išsaugoma apgamo struktūra, kurią galima ištirti histologiškai. Be to, šiuo būdu galima patikimai pašalinti net gilesnius apgamo sluoksnius. Deja, pašalinus apgamą chirurgiškai, gali likti randelis.
- Apgamų šalinimas lazeriu – šis būdas pasirenkamas atidžiai įvertinus apgamą. Efektas geresnis, kai šalinami paviršiniai, maži apgamai. Po apgamų šalinimo lazeriu mažesnė randų tikimybė, tačiau šis būdas netinka displastinių apgamų gydymui.
- Elektrokoaguliacija – kai apgamas suardomas „elektriniu peiliuku“.
Registruokitės pas mūsų profesionalius dermatologus, kurie įvertins Jūsų apgamą ir parinks tinkamiausią gydymą.
Apgamai skirstomi į tokius pagrindinius tipus:
- Paprastieji arba tipiniai apgamai – vienodos spalvos, dažniausiai apvalūs, lygiais kraštais. Gali būti neiškilę arba iškilę virš odos paviršiaus. Dažniausiai paprastieji apgamai atsiranda paauglystėje. Apgamų atsiradimą sąlygoja genetinis polinkis, pigmento ypatumai bei ultravioletinė spinduliuotė (svarbiausias faktorius). Toks apgamas nebus didesnis nei 6 mm., jo spalvos diapazonas – nuo šviesiai rusvos iki juodos.
- Displastiniai arba atipiniai apgamai – tai gėrybiniai apgamai, tačiau jų išvaizda skiriasi nuo paprastųjų apgamų. Dažniausiai displastiniai apgamai būna didesni nei 5 mm., nelygiais kraštais, jie pasižymi ir spalvos bei paviršiaus netolygumais. Žmonėms, turintiems displastinių apgamų, melanomos tikimybė didesnė, ypač tiems, kurių giminėje jau buvo melanomos atvejų. Padidėjusi melanomos rizika ir tiems, kurie turi daugiau nei 50 paprastųjų apgamų. Displastiniai apgamai taip pat atsiranda dažniau odos vietose, kuriose dažna saulės ekspozicija.
- Kiti apgamai, kurie taip pat turi padidėjusią transformacijos į melanomą riziką: mėlynasis, Oto apgamai, Dubreuilh melanozė, gigantinis pigmentinis apgamas.
- Yra ir apgamų rūšių, kurie nelinkę supiktybėti: Halo, fibroepitelinis apgamas, papilomatozinis apgamas, Mongoliškoji dėmė, verukozinis apgamas.
Apgamo rūšį ir polinkį supiktybėti nustato gydytojas dermatologas, apžiūrėjęs apgamą ir ištyręs dermatoskopu.

Greita rezervacija vizitui
Užpildykite formą ir mes patvirtinsime Jūsų registraciją per 4 darbo valandas.
Arba skambinkite telefonu:
+370 700 31001 Vilniuje
+370 700 31002 Kaune