Per pastaruosius kelerius metus socialinėje erdvėje, rodos, lūpų putlinimas tarsi tapo lygus terminui „Russian lips“. Ryškus kontūras, išraiškinga forma – atrodo, kiekvienos moters svajonė, tačiau ar ši leidimo technika tinka kiekvienai?
Technikų skirtumai
Kiekvieno žmogaus lūpos yra skirtingos, todėl ir jų korekcijai naudojami skirtingi preparatai, skirtingos technikos ar net kelių technikų derinys. Labiausiai Lietuvoje žinomos yra klasikinė, „Russian lips“, „Julie Horne“ ar kitos metodikos. Vienų tikslas yra atkurti lūpos putlumą, kitų – išryškinti kontūrą. „Russian lips“ technikos esmė ir yra sukurti ryškų lūpų kontūrą ir prailginti lūpas į aukštį. Todėl šią techniką net sunku pavadinti lūpų putlinimu, nes iš žvelgiant iš šono, papildomo tūrio šiuo atveju praktiškai nepridedama, o lūpa vizualiai ištempiama aukštyn.
Lyginant su kitomis lūpų putlinimo technikomis, „Russian lips“ dažnai lemia ilgesnį gijimo laikotarpį ir didesnę mėlynių riziką po procedūros.
Šalutinis poveikis ir komplikacijos
Visos procedūros – net ir pačios paprasčiausios – turi savo rizikas. Net ir įprastas veido valymas gali baigtis stipriomis reakcijomis, o ką jau kalbėti apie injekcines procedūras. Lūpų korekcija, nesvarbu ar parenkama klasikinė, ar „Russian lips“ technika, yra viena iš atsakingiausių hialurono rūgšties procedūrų ne tik dėl galutinio rezultato, bet ir dėl galimų reakcijų. Dažniausi šalutiniai poveikiai – patinimas, paraudimas, mėlynės, kurie įprastai praeina per kelias dienas ir yra laikomi įprasta procedūros dalimi. Tačiau retais atvejais gali pasitaikyti ir kitokių, gerokai rimtesnių komplikacijų, pradedant lūpų asimetrija ir baigiant audinių nekroze.
Lūpose pastebima itin aktyvi kraujotaka, todėl išvengti mėlynių yra praktiškai neįmanoma, o kuo daugiau dūrių atliekama, kaip ir „Russian lips“ atveju, tuo kraujosruvų tikimybė didėja. Būtent todėl injekuojant šioje zonoje yra tikimybė užpildą suleisti į kraujagyslę, paprastai tariant, ją užkemšant. Dėl to audiniai nebeaprūpinami maisto medžiagomis ir žūsta. Net ir itin patyrusiam gydytojui komplikacijų gali pasitaikyti, tačiau labai svarbu gebėti jas spręsti ir klientui suteikti visą reikiamą pagalbą kaip įmanoma skubiau, siekiant išvengti ilgalaikių padarinių.
Kaip atpažinti audinių nekrozę? Pirmiausia ši komplikacija pasireiškia su laiku vis stiprėjančiu skausmu injekcijos zonoje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į injekuotos zonos spalvą. Pasireiškus kraujagyslės okliuzijai, formuota sritis tampa balta, nes sustabdomas kraujo tiekimas, o vėliau pradeda mėlynuoti, išryškėja pilka, violetinė spalvos. Laikui bėgant, paveikta zona tampa šaltesnė nei likęs odos paviršius, tačiau šie požymiai pasireiškia tik su laiku.
Kuo ilgiau uždelsiama su gydymu, tuo didesnė žala padaroma. Kalbant apie lūpų zoną, maisto medžiagų negaunantys audiniai tiesiog miršta ir atsiskiria nuo sveiko audinio, paliekant randus ir asimetriją, net nekalbant apie itin sudėtingą ir skausmingą gijimą. Tokie padariniai vėliau gali būti sprendžiami nebent plastikos chirurgų pagalba.
Kaip pasirinkti specialistą?
Visgi svarbu paminėti, kad pasaulinėje praktikoje skaičiuojama, jog sudėtingi audinių nekrozės atvejai po injekcijų pasireiškia vos 1 iš 100 000. Nors šis skaičius atrodo itin mažas, visgi daugelis komplikacijų išsprendžiamos gerokai anksčiau. Būtent todėl yra be galo svarbu pasirinkti kvalifikuotą gydytoją tiek lūpų putlinimui, tiek bet kokiai kitai injekcijai. Savamoksliai meistrai dažnai giriasi savo darbais ir iš pažiūros įspūdingais rezultatais, neretai kiek pakoreguotais prieš viešinant, tačiau ištikus neplanuotai problemai, jie linkę klientą palikti „ant ledo“. Todėl, net jei ir ieškote specialisto tik „Russian lips“ procedūrai, visgi turėtumėte procedūras atlikti tik licencijuotose medicinos įstaigose ir tik gydytojo rankose.
Taigi, savaime nėra nei gerų, nei blogų lūpų putlinimo metodų, nes viskas priklauso nuo kitų veido bruožų, pačių lūpų anatomijos. Nuo to, ar naudojama „Russian lips“, ar bet kuri kita technika, nepriklauso ir rezultato išsilaikymas – juk skiriasi ne produktas, o tik jo suleidimo metodika ir eiga. Todėl itin svarbu pasirinkti patyrusį gydytoją, kuris, atsižvelgęs į kliento lūkesčius bei esamą padėtį, parinks ne tik geriausią preparatą, bet techniką, pirmiausia užtikrinant saugumą.