Pandemijai įsibėgėjus, vis daugiau žmonių susiduria su koronaviruso infekcija. Susirgusieji dažniausiai skundžiasi karščiavimu, jaučia nuovargį, juos vargina sausas kosulys, galvos skausmas. Nors dauguma COVID-19 sergančių asmenų pasveiksta ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, kai kuriems gali pasireikšti kelias savaites ar net mėnesius trunkantys varginantys simptomai ir sveikatos sutrikimai. Būtent juos ir panagrinėsime.
Net žmonės, kurie nebuvo hospitalizuoti ir sirgo lengva ligos forma, gali patirti liekamuosius infekcijos reiškinius – postkovidinį sindromą. Laikui bėgant sužinoma vis daugiau apie ūmiuosius COVID-19 sukeliamus simptomus ir organizmui sukeltą žalą, tačiau kol kas labai sunku ką nors pasakyti apie po ligos išlikusių pažeidimų ilgalaikiškumą.
Kadangi sunku numatyti ilgalaikius naujojo COVID-19 viruso padarinius, mokslininkai nagrinėja panašių virusų, pavyzdžiui, viruso, sukeliančio sunkų ūminį kvėpavimo sindromą (SARS), poveikį. Daugeliui žmonių, atsigavusių nuo SARS, išsivystė lėtinio nuovargio sindromas – kompleksinis sutrikimas, kuriam būdingas didelis nuovargis, kuris pablogėja esant fizinei ar protinei veiklai, bet po poilsio nepagerėja. Tas pats pasakytina apie žmones, kurie sirgo COVID-19. Nors COVID-19 vertinama kaip liga, kuri pirmiausia pažeidžia plaučius, ji gali pažeisti ir daugelį kitų organų. Dėl globalaus organizmo pažeidimo gali padidėti ilgalaikių sveikatos problemų rizika, išryškėti anksčiau nepasireiškusios lėtinės būklės. Būtent todėl svarbu sekti savo sveikatos būklę ir įvertinti viruso galimai padarytą žalą – atlikti kraujo tyrimus, kurie atskleistų dabartinę postkovidinę organizmo būseną ir taip užkirstų kelią tolesnei žalai.
COVID-19 gali žaloti ir kitas organizmo sistemas: nuo kelias savaites trunkančių nespecifinių simptomų iki inkstų, širdies, virškinimo trakto, nervų sistemos ir krešėjimo sistemos pakitimų. Dalį ligos simptomų galimai sukelia krešuliai, kurie susidaro kraujagyslėse, aprūpinančiose ligos pažeidžiamus organus. Dalis pažeidimų kyla dėl itin mažo skersmens krešulių, kurie užkemša mažiausias kraujagysles – kapiliarus. COVID-19 taip pat gali susilpninti kraujagysles ir padidinti jų pralaidumą, o tai prisideda prie potencialiai ilgalaikių kepenų ir inkstų problemų.
Taip pat tikėtina, kad liga gali paveikti ir kitas organizmo sistemas:
Kvėpavimo sistema. Plaučių ligos tipas susijęs su COVID-19, gali ilgam pažeisti alveoles. Kai kurių asmenų imuninė sistema į infekciją reaguoja itin stipriai ir sukelia citokinų audrą, kuri lemia sunkesnę ligos formą bei suaktyvėjusį kraujo krešumą. Vykstant šiems procesams plaučių ląstelės tampa labiau pažeidžiamos, funkcionalus plaučių audinys praranda elsatingumą, randėja – vystosi fibrozė. Dėl šios būklės, persirgus koronavirusu, pacientai dūsta atlikdami paprastus kasdienius veiksmus, kurie anksčiau nekeldavo sunkumų.
Širdies ir kraujagyslių sistema. Vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, BMR), atlikti praėjus keliems mėnesiams po pasveikimo, parodė ilgalaikį širdies raumens pažeidimą net žmonėms, kurie patyrė tik lengvus COVID-19 simptomus. Tai gali padidinti širdies nepakankamumo ar kitų širdies komplikacijų riziką ateityje.
Nervų sistema. Netgi jauniems asmenims, COVID-19 gali sukelti neurologinius sutrikimus – insultą, traukulius, laikiną paralyžių. Liekamasis poveikis organizmui gali padidinti riziką susirgti Alzheimerio ar Parkinsono liga. Taip pat dažnai gali varginti ir kitos nervų sistemos problemos: kvapo ir skonio jutimų sutrikimai, miego problemos, mąstymo, susikaupimo ir atminties sunkumai (kartais vadinami „smegenų rūku“).
Vis dar nežinoma, kaip COVID-19 laikui bėgant paveiks žmones. Tačiau tyrėjai rekomenduoja gydytojams atidžiai stebėti sirgusius žmones bei reguliariai tirti pagrindinių organizmo sistemų būklę. Vienas iš būdų tai padaryti – kraujo tyrimai, kurių metu sužinosite ne tik susidariusių IgG antikūnių kiekį, bet ir kokią įtaką svarbiausiems organizmo rodikliams turėjo korovaniruso infekcija. Persirgus COVID-19 rekomenduojama įvertinti kepenų ir inkstų funkciją, įvertinti elektrolitų, kraujo krešumo, medžiagų apykaitos, uždegiminius rodiklius. Kraujo tyrimo programos metu, vertinamas organizmui svarbių vitaminų (D, B12 ir kt.) bei mineralų kiekis, nustatomas kiekybinis SARS-CoV-2 (koronaviruso) antikūnų skaičius, atliekamas bendras kraujo ištyrimas, geležies atsargos organizme, įvairių fermentų kiekis ir kita svarbi informacija.
Svarbu prisiminti, kad dauguma žmonių, sirgusių COVID-19, greitai pasveiksta. Tačiau dėl galimai užsitęsusių problemų dar labiau svarbu sumažinti ligos plitimą. Geriausias būdas išvengti šių ilgalaikių komplikacijų yra COVID-19 prevencija – kaukių dėvėjimas, atstumo laikymasis ir rankų higiena.